- spyriuoti
- spyriúoti, -iúoja, -iãvo 1. tr. dėti, remti spyrį: Spyriúok spyrius į drobynas J. Spyriúote įsispyriavęs lentą lipa vagis J. Tie volai spyriúoti vėl y[ra] Trk. 2. intr. įsiręžus stumti: Stūmė stūmė, spyriãvo spyriãvo – i vis ant vietos Rg. 3. intr. siekti, liestis, remtis: Pasuk į šoną, o dabar tai spyriuõs tik, daugiau nieko Rg. 4. refl. susiremti, susigrūsti: Spyriúojas lytys ir užsikemša Nemune J. 5. intr. šnek. greitai eiti: Tei spyriúo[ja] ji prieš tą kalną, o jau aš pristojau Jrb. Tai kur spyriúojate? Bgt. Rodos, greit spyriavo velniūkštis, bet žmogus vis tiek, arklį į tarpkojį įsispraudęs, jį privijo ir aplenkė (ps.) rš. | refl. tr.: Mes važiuodavom šyvąją į šlajas įsikišę, nereikdavo pėstiems tokį kelią spyriuotis rš. 6. intr. priešintis, nesutikti ką daryti, spyriotis: Kad mieliuliai įriebėjo, tad pradėjo spyriúot DP355. | refl. Rtr, Ser, NdŽ, DŽ: Jis vis atbulas iš manęs spyriúojasi, o aš nepaleidžiu Skr. Prie namų veršiukas pradėjo spyriúotis Krsn. Kai gausi, nereikės spyriúotis Ig. Ko spyriúojiesi lyg ožys, vedamas pjaut?! Gs. Ko spyriúojiesi lyg katė, kišama į maišą?! Šn. Kriaučelis spyriavosi …, norėjo nesiduoti išsimesti į vandenį A1885,327. 7. refl. žr. spyrioti 4 (refl.): Keistas žmogus, šnekus, geba spyriúoties Šts. Aš jam kai geram, o jis da spyriúojas! Rs. \ spyriuoti; atspyriuoti; įsispyriuoti; nuspyriuoti; paspyriuoti; parspyriuoti; susispyriuoti; užspyriuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.